Namo vėdinimui pasirinkau "Komfovent" gamintojo rekuperatorių Domekt-REGO-400VE-B-EC-C4plus" su rotaciniu šilumokaičiu. Kodėl pasirinktas būtent rotacinis, o ne priešpriešiniu srautu plokštelinis šilumokaitis, apie tai nemažai rašiau čia.
Trumpai pasikartosiu su argumentais lyginant rotacinį su priešpriešiniu srautu šilumokaičiu:
1. Rotacinio rekuperatoriaus temperatūrinis efektyvumas yra aukštesnis nei plokštelinio rekuperatoriaus. Nepainiokite teorinio rekuperatoriaus efektyvumo su realiu t.y. iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad plokštelinis rekuperatorius turi geresnį efektyvumą pvz. 95%, bet šis efektyvumas bus pasiektas, kai lauko temperatūra bus -23C ir įrenginys veiks minimaliu našumu. Tačiau, realiai, prie tokios lauko temperatūros plokštelinis rekuperatorius negalės veikti nes apšalinės, todėl ateinantį lauko orą teks prieš tai pašildyti (su šildytuvu, ar gruntiniu žemės šilumokaičiu). Taigi, kuo šiltesnis ateina lauko oras, tuo mažesnis bus plokštelinio šilumokaičio efektyvumas. Rotaciniame rekuperatoriuje temperatūrinis efektyvumas išlieka "constant", nesvarbu, ar lauke -23C ar 0C.
Maniškis, pasirinktas rekuperatorius veikdamas 70% savo našumo turi apie 86% temperatūrinį efektyvumą. Renkantis vėdinimo įrenginius prašykite iš gamintojo pasižiūrėti rekuperatoriaus efektyvumo kreives.
2. Rotoriui - normaliomis mūsų klimatinėmis sąlygomis nėra reikalinga priešužšaliminė apsauga. Plokšteliniai rekuperatoriai negali veikti be šios apsaugos. Taigi, jiems reikalingas, arba pirminis šildytuvas, kuris eikvoja energiją, arba gruntinis šilumokaitis, kuris sušildo ateinantį šviežią orą, bet šio šilumokaičio įrengimo kaštai yra nemaži.
Priminsiu, kad rotacinis rekuperatorius turi integruotą elektrinį šildytuvą, bet jo paskirtis yra ne priešužšaliminė, o labiau komfortui užtikrinti (sumontuotas už rekuperatoriaus) t.y. jei vėdinimas pučia per šaltą orą, o Jus norite, kad pustų šiltesnį orą, tai pultelyje nusistačius lengvai tai galite padaryti. Pas mane, elektrinis šildytuvas žiemą nebuvo nei karto įjungtas t.y. automatikoje buvo nustatytas "vasaros" laikas, kad blokuoti šildytuvo įjungimą.
3. Rotoriui nereikia jokios "bypass" sklendės. "Bypass" sklendė - tai yra apylankos sklendė. Jos paskirtis yra dvejopa t.y. priešužšaliminė apsauga ir vasaros laiku išjungti rekuperacijos procesą.
Įrenginyje su rotaciniu rekuperatoriumi šis procesas įjungiamas tiesiog sustabdant rotoriaus sukimasi.
4. Rotaciniame rekuperatoriuje taip pat kaip ir plokšteliniame nesimaišo oro srautai. Mano name į bendrą rekuperacinę sistemą pajungti abu sanmazgai ir pirtis - tai jokio diskomforto dėl to nejaučiu.
5. Rotaciniame rekuperatoriuje nereikia daryti kondensato nuvedimo. Taip išvengiame bakterijų patekimo į vėdinimo sistemą iš nuotėkų sistemos.
Norėjau parašyti trumpai apie rekuperatorių tipų palyginimą, bet kažkaip nesigavo... :) Pas mane kreipiasi tikrai nemažai žmonių su prašymu padėti išsirinkti vėdinimo įrenginį, todėl skaitančiam šį mano dienoraštį gal šiek tiek padės praplėsti akiratį. Aukščiau išsakyti mano argumentai yra taikomi mūsų klimato žiemoms ir normalioms patalpoms. Ten, kur patalpos yra labai drėgnos (baseinai, gėlių parduotuvės ir tt) geriau naudoti plokštelinius rekuperatorius. Ten kur žiemos būna labai atšiaurios pvz. Rusija, tenka naudoti ir rotaciniam rekuperatoriui atitirpinimo šildytuvą.
Apie montavimą. Rekuperatorių susimontuoti yra gan paprasta. Tai tas pats, kaip pasikabinti kokią spintelę ant sienos. Yra spec. tvirtinimo kronšteinai, kuriuos pritvirtinus prie sienos rekuperatorius ant jų pasikabino:
Beje, esant galimybei tikrai rekomenduočiau ant oro išmetimo taip pat montuoti ne atbulinį vožtuvą, o motorizuotą sklendę. Tai pabrangins sistemą apie 200Lt, bet atbuliniame vožtuve yra keliasdešimt kartu didesnis pasipriešinimas nei motorizuotoje sklendėje (pvz. Atbulinis vožtuvas 50Pa, o motorizuotoje sklendėje tik 5Pa), be to, atbulinio vožtuvo patikimumas yra mažesnis.
Esant galimybei anksčiau ar vėliau pakeisiu atbulinį išmetimo vožtuvą į motorizuotą sklendę.
Paleidus rekuperatorių yra matuojamas oro kiekis per kiekvieną oro skirstytuvą ir sklendžių bei difuzorių pagalba subalansuojama visa vėdinimo sistema:
Ateityje turėtų atsirasti android aplikacija, kuri dar labiau palengvins įrenginio valdymą išmaniuoju telefonu.
Internetinėje erdvėje yra labai gajus mitas, kad rekuperatoriuje su rotaciniu šilumokaičiu maišosi šalinamo ir tiekiamo oro srautai, todėl WC patalpas su rotaciniu rekuperatoriumi yra pavojinga jungti į bendrą vėdinimo sistemą. Tai yra mitas ir išpustas burbulas. Teoriškai ten gali pasimaišyti oro apie 1-2% bendro oro, bet to jus nepajusite. Oro pasimaišo keliasdešimt kartų daugiau, kai atidarote WC patalpos durys įeinant-išeinant iš patalpos...
Tokių skeptikų įtikinimui padariau labai elementarų bandymą. Sanmazge pakūriau smilkalus ir stebėjau ar jaučiasi kvapas kituose kambariuose t.y. svetainėje, miegamajame.
Kai įrenginėjau židinį minėjau, kad turiu minčių, kad židinio šiluma rekuperatoriaus pagalba bus išnešiota po kitus kambarius (oras imamas iš bendrų patalpų, židinys be ortakių). Mintis dalinai pasiteisino. Tai labai priklauso nuo vėdinimo projekto, kuo daugiau bus ištraukiamo oro iš svetainės zonos, tuo daugiau jusime šį efektą, bet ne visada išeina taip padaryti, arba reikia įrenginėti papildomai motorizuotu uždarymo sklendžių, kad nukreipti kitur srautus, kol kurenamas židinys.
Rekuperatoriaus tiekiamo oro temperatūra (apatinis skaičius) prieš pakuriant židinį:
